Interviu portalui karjerairsveikata.lt

    Veikiausiai nerasime nė vieno darbuotojo, kuris būtų patenkintas savo atlyginimu. Apie tai, kad jo žinios, patirtis, profesionalumas nėra tinkamai įvertinami pinigais, jis gali kalbėti su draugais, šeimoje, net su mažai pažįstamais, tačiau išreikšti to viršininkui nedrįsta. Patys darbdaviai, kaip žinoma, dažniausiai nedega noru kelti atlyginimo.

    Ar yra patarimų, kaip, kada, kokiu metu pradėti pokalbį dėl atlygio, kad jis būtų sėkmingas?

    Ar pokalbiui dėl atlyginimo didinimo reikėtų iš anksto pasiruošti, ar galima elgtis spontaniškai – pamatėte, kad darbdavys neturi lankytojų ir einat į jo kabinetą?

    Visų pirma, norėčiau pabrėžti, kad niekada bendraujant su darbdaviu dėl atlyginimo ar kitų klausimų nereikėtų reikšti nepasitenkinimo. Visada turėtų vykti dalykiška diskusija, pokalbis, o ne priekaištavimas dėl ko nors.
    Pokalbiui dėl atlyginimo reikia ruoštis iš anksto, o ne eiti spontaniškai, nes reikia turėti svarių argumentų, kodėl būtent Jums turėtų būti pakeltas atlyginimas. Taip pat gerai, jei galėsite pabrėžti, kokia įmonei bus nauda iš to, kad vadovas Jums pakels atlyginimą. Tam reikia pamąstymų ir būtent todėl pokalbiui reikia ruoštis. O eiti spontaniškai, nežinant ką atsakyti į vadovo klausimus, tikrai neverta, net tokiu atveju tikimybė sulaukti neigiamo atsakymo labai didelė.

    Yra žmonių, kurie toje pačioje darbovietėje dirba 10 ir daugiau metų, o jų atlyginimas nuo įdarbinimo dienos nesikeičia, nors per tą laiką gyvenimas smarkiai pabrango. Ar kainų didėjimas, infliacija gali būti argumentu kelti algą?

    Dėl kainų, pragyvenimo lygio augimo darbdaviai paprastai algų nekelia. Tai jiems mažiausiai rūpi ir jaudina. Tai jiems nėra argumentas. Darbdaviams argumentai tie, kurie susiję su įmone. Pvz., jei daug metų dirbantis žmogus pasakys, kad per tuos metus jis įgijo daugiau patirties, kvalifikacijos ir dabar darbus atlieka greičiau, kokybiškiau, daugiau klientų aptarnauja ir todėl atneša daugiau naudos įmonei, o dar ir planų turi, kaip darbą optimizuoti, tada darbdavys įsiklausys ir į prašymą pakelti algą. O vien dėlto, kad duona pabrango – tikrai ne.

    Kokie tuomet argumentai galėtų įtikinti darbdavį kelti algą? Kas galėtų lemti pokalbio sėkmę?

    Vadovą domina tik Jūsų darbo rezultatai, todėl eidami į pokalbį turėtume paruošti argumentų, faktų, įrodymų, statistinių duomenų, kurie pagrįstų Jūsų prašymą. Taigi reikia turėti pasiekimų sąrašą: kokie darbai, projektai atlikti, kokių pasiekimų sulaukta. Ir tai turėtų būti pagrįsta skaičiais, faktais, o ne tuščiais žodžiais. Jus turite įrodyti, kaip gerai dirbate ir tai neturi būti susiję su tiesioginėmis pareigomis. Nes jeigu išvardysite, kad gerai atliekate darbo sutartyje surašytas pareigas, vadovas pasakys, kad būtent už tai Jums algą ir moka. Argumentu gali tapti, kad šiuos darbų atliekate greičiau, kokybiškiau, kad parodėte iniciatyvą ir pritraukėte papildomų pinigų, klientų, kad turite naujų idėjų. Taip pat argumentu galėtų tapti pasikeitusi kvalifikacija, darbų apimtys ar atsakomybė, asmeninis įnašas, naujos pareigos, papildomos žinios, kt.

    Kaip, kokiais žodžiais pradėti tokį pokalbį? Neretai darbdaviai tik išgirdę žodį "pinigai" ar "atlyginimas" iš karto susinervina, susierzina.

    Tikrai ne šantažu, grasinimais ar nepasitenkinimu. Visų pirma, reikia pačiam pasiruošti kalbėti: kad balsas nedrebėtų, kad nebūtų jokių abejonių ar baimių. Dažniausiai prašyti didesnės algos stabdo baimė, kad nutiks kas nors blogo. Tačiau nieko blogiau už atsakymą "ne" tikrai nenutiks. Tai reikia suvokti, suprasti ir eiti drąsiai.
    Pokalbio pradžia turėtų būti ne pinigų suma, kurią norėtumėte gauti. Pradėti pokalbį galima nuo to, kaip Jums gera ir įdomu dirbti šioje įmonėje, kolektyve, kad Jums puikiai sekasi ir kad turite dar daug nuostabių idėjų ir tada pereiti prie atlyginimo temos. Svarbu kalbėti ramiai, be emocijų.

    Ar reikėtų laukti tinkamos progos? Kokia tai galėtų būti proga?

    Laiką pokalbiui taip pat svarbu parinkti tinkamą, kai įmonės veikla stabili, sėkminga. Nes jeigu vyksta biudžeto ar žmonių skaičiaus mažinimas, įmonė patyrė daug išlaidų ar nuostolių, galbūt sumokėjo baudų ar patyrė kitokių praradimų, tikėtis algos kėlimo nereikėtų. Kokia situacija įmonėje, labai jaučia kolektyvas, apie tai dažniausiai sklinda kalbos. Turėtume pasirinkti tokį metą, kai įmonė dirba pelningai, kai sudarytos vertingos sutartys, sandoriai, sėkmingai įgyvendintas projektas ir pan. Nevertėtų eiti prašyti didesnės algos, jeigu neseniai buvote išbartas už netinkamai atliktą darbą ar gavote kitų pastabų.
    Svarbu ir susitarti su vadovu dėl susitikimo laiko. Renkantis laiką, reikia atsižvelgti į tai, kad vadovas nebūtų labai apkrautas darbais, jis neturėtų būti piktas, susierzinęs ar pavargęs, kad ir jis galėtų ramiai ir objektyviai įvertinti, ką girdi. Todėl nerekomenduojama eiti nei pirmadienį, nei penktadienį.

    Kaip dažnai galima kreiptis dėl algos didinimo?

    Jeigu įmonė dirba stabiliai, Jūsų rezultatai geri, vėl prašyti didesnės algos galima jau po pusės metų.

    Kokias klaidas daro žmonės? Ko nereikėtų sakyti darbdaviui tokio pokalbio metu?

    Gana dažna klaida - "lipti" per vadovų galvas, t.y. didesnės algos prašyti ne savo skyriaus viršininko, o iš karto eiti pas įmonės aukščiausiąjį vadovą. Negalima savęs lyginti su kolegomis ir sakyti, kad jie uždirba daugiau, todėl ir Jus to verti. Negalima spausti vadovo, kad jis būtinai atsakytų į klausimą, kodėl Jus nevertas didesnės algos? Arba, to paklausus, būti pasiruošusiam išgirsti ir labai nemalonių dalykų. Negalima, kaip jau minėjau, prašyti pakelti algą šiaip sau, be argumentų. Pvz., susipykote su žmona ir ji pasakė, arba išsireikalausi didesnį atlyginimą, arba tave paliksiu. Ir pagautam šių emocijų veržtis į vadovo kabinetą, neturint jokių argumentų. Negalima ir nepatartina pasirinkti tokį laiką, kai vadovas turi labai daug reikalų. Jokiu būdu negalima skųstis, verkti, sudaryti vargšo, nuskriaustojo įvaizdį: viskas blogai, kainos auga, kredito nėra iš ko mokėti, žmona gresia skyrybomis, katė miršta iš bado ir t.t. Tai tikrai nepadės. Ir, kaip jau sakiau, negalima prašyti pakelti algos, jeigu atlieki tik tą darbą, kuris aptartas darbo sutartyje ir nieko daugiau.
    Grasinti, šantažuoti taip pat nerekomenduojama, nors žmonės gana dažnai tokią priemonę pasirenka. Kita vertus, tikimybė, kad tokiu atveju alga bus pakelta yra, ypač, jei esi gyvybiškai svarbus įmonei. Tačiau reikia žinoti, kad po šio elgesio darbdavys susidarys apie jus ne pačią geriausią nuomonę, jus pateksite į "juodąjį" sąrašiuką, ir, progai pasitaikius, būsite pirmas tarp atleistųjų. Be to, jeigu ruošiatės taip prašyti algos pakėlimo, turėtumėte turėti ir atsarginį darbo variantą, nes juk darbdavys gali pareiškimą ir patenkinti.

    Ar darbuotojas pats turėtų pasakyti, kiek jis norėtų, kad būtų pakeltas jo atlyginimas, ar tai turėtų spręsti darbdavys? Ar šiose derybose, kaip turguje, reikia prašyti daugiau, kad gautum tiek, kiek iš tikrųjų nori?

    Ruošdamiesi šiam pokalbiui turėtumėte išsiaiškinti, kaip Jūsų specialybė vertinama darbo rinkoje. Pasidomėti galima skambinant pagal darbo skelbimus, pas panašioje sferoje dirbančius draugus ir pan. Turėtumėte realiai įvertinti, kiek galite prašyti ir tikėtis. Realybė rodo, kad protingiausia prašyti padidinti algą 10 proc. Jeigu darbdavys sutinka, atsipalaiduoti per anksti. Svarbu, kad jo žodis baigtųsi veiksmu. Todėl reikėtų pasidomėti, pakontroliuoti, ar sutarimas bus įgyvendintas faktiškai. Kur pasidomėti? Galima paklausti darbdavio, galbūt dėl algos didinimo reikia pasirašyti papildomų dokumentų, kur nueiti? Neretai, kai sprendimas priklauso ne tik nuo tiesioginio vadovo, sakoma, kad reikia palaukti savaitės, kol su visais bus suderinta. Tada po savaitės, jei atsakymo dar nėra, galima pasiteirauti, dėl ko užtrunkama, kokia priežastis. Taigi, mes lyg ir sulaukėme teigiamo atsakymo, tačiau svarbu, kad jis būtų įgyvendintas ir praktiškai.

    Kaip elgtis išgirdus "ne"?

    Trankyti durimis, išgirdus "ne", pikti ir įsižeidinėti, tikrai nepatartina. Reikėtų išklausyti tolerantiškai, ramiai. Taip pat rekomenduojama pasidomėti, kas turėtų pasikeisti, ką turėtumėte daryti kitaip, kad atlyginimas būtų pakeltas. Reikėtų pasidomėti ir per kiek laiko vėl galėtumėte kreiptis šiuo klausimu. Jeigu darbdavys nurodo konkrečius darbus ir trukumus, po pusės metų ar metų dažniausiai galima susitikti vėl.

    Ką dar naudinga žinoti derantis dėl algos?

    Jeigu išgirdote "ne", naudinga kitą ar tą pačią dieną parašyti vadovui laišką, kuriame, visų pirmą, padėkosite už sutektą pokalbiui laiką, patarimus, pageidavimus, rekomendacijas ir pan. Kodėl būtent laišką? Todėl, kad laiške ir Jus, ir vadovas matys datą, ir tai bus priminimas, kad po pusės metų ar metų jis privalės prie šio pokalbio sugrįžti. Jeigu praėjus sutartam laikui vadovas nesiima jokių veiksmų, atlyginimas nesikeičia, nors jo pageidavimai įvykdyti, galbūt vertėtų susimąstyti apie darbo pakeitimą. Teigiama, kad veiksmingiausia priemonė siekiant didesnės algos yra naujas darbas.

    Dėkojame už pokalbį.
    

   Vaikai dažnai ima kalbėti ne tiesą, meluoti, fantazuoti, išsigalvoti nebūtų dalykų. Kada būtina į tai atkreipti dėmesį? Kaip elgtis? Drausti, reikalauti, kad nemeluotu, kad viską su mumis dalintųsi. O gal nekreipti dėmesio – išaugs? Padėtis nemaloni: kuo dažniau tarpusavio santykiuose ima vyrauti melas, tuo labiau imama tolti vienas nuo kito. Ankstyvoje vaikystėje prasimanymai yra nekalti, tačiau augdamas vaikas ima suprasti, kad nesakydamas tiesos, meluodamas jis gali pasiekti savo užsibrėžtą tikslą.

   Mitas: vyrai neverkia Ištakos: nuo seno yra susiklostęs stereotipas, kad vyrai neturi teisės viešai verkti. Berniukai gana anksti ima slėpti savo negatyvias emocijas, kadangi tėvai juos moko būti tvirtais, aiškindami, kad ašaros vyrams netinka, kad tai silpnumo požymis. Iš tiesų: kai kurios moterys galvoja, kad vyrai negali verkti, kadangi jie neturi ašarų liaukų. Tai tikrai netiesa, nes tiek vyrų, tiek moterų regos organų struktūra yra tokia pati ir taip manyti tiesiog kvaila.

   Ar kada nors esate atvirai kalbėję apie pinigus? Nesiaiškindami, neišsisukinėdami, nebijodami užgauti kažkieno jausmus, nesiteisindami: "ne, žinoma aš suprantu, bet..." arba "nepagalvokite, kad aš...". Pinigai – draudžiama tema. Nemaloni. Negraži. Mes manome, kad vien užsiminę apie pinigus būsime pasmerkti, ne taip suprasti, apie mus blogai pagalvos arba galime nukentėti. Todėl kalbėdami apie pinigus dažnai jaučiamės nejaukiai, sugalvojame papildomų detalių bei smulkmenų, o rengdamiesi pasisakymui šia tema repetuojame prieš veidrodį.

   Apie nuostabų placebo efektą yra girdėję beveik visi. Bet ar visi yra tai bandę? Neskubėkite atsakyti. Stebuklai ir tik! Medicinos istorijoje žino nemažai atvejų, kai beviltiškiems ligoniams buvo pasiūlyti naujausi veiksmingi vaistai (iš tiesų tai "fiktyvi" tabletė – vitaminai ar grūstos kreidos tabletės) ir pacientai pasveiko. Stebuklas?! Ne visai... Jūsų placebas, sere! Placebo efektą gydytojai naudojo nuo neatmenamų laikų. Dažnai jie tiesiog privalėjo tai padaryti, nes nuo daugelio ligų veiksmingi vaistai buvo išrasti palyginti neseniai, kiek mažiau nei prieš šimtmetį.

   Kodėl? Liaudyje egoizmas netoleruojamas. Gėdinga diagnozė "egoistas" nustatoma kiekvienam, kas turi savo norus, moka ištarti "ne" arba savo tikslus iškelia aukščiau kitų. Mamos ir tėčio jau seniai nebėra, pats žmogus jau amžiuje, o vis dar dirba dažnai rizikuodamas net savo sveikata, bet todėl, kad "reikia" (kam reikia?). Poilsis apskritai laikomas nepriimtinu. Tik tinginys gali ilsėtis, o visi normalūs žmonės dirba. Taip prabėga visas gyvenimas. Ir kada nors, gyvenimo saulėlydyje, klausiama savęs – kam gyvenau, ką gero mačiau, ko pasiekiau, taip egoizmą supranta kiekvienas protingas žmogus, tačiau ne kiekvienas tokį egoizmą supranta kaip sveiką dalyką arba protingą egoizmą.

   Jau senovėje išminčiai atkreipė dėmesį į tai, kad vyrų ir moterų psichologija yra skirtinga. Žinoma, negalima išskirti žmogaus tik pagal vyrišką arba tik moterišką elgesio tipą. Tačiau išskirti tam tikras charakterio savybes būdingas tik vyrams arba moterims, tikrai galima. Galimi 10 psichologinių skirtumų būdingų vyrams ir moterims:

1. Vyrai ir moterys mąsto skirtingai. Vyrai paprastai mąsto plačiai, gerai jaučia erdvę. Jų mintys tikslesnės, paremtos loginiu mąstymu.

   Kai kalbama apie paauglius, omenyje turimos nevaldomos būtybės, su kuriomis labai sunku kontaktuoti. Tai 12 – 17 metų vaikai, kurių gyvenime šis laikotarpis nėra lengvas. Vaikai tampa uždari, nebendraujantys ir net agresyvūs. Net harmoningose šeimose šis periodas jiems yra pats sunkiausias. Tėvams taip pat sunku rasti bendrą kalbą su savo jau paaugusiais ir pasikeitusiais vaikais.

Kas vyksta su vaiku?

   Knygos fragmentai. Flirto kalba. Žodžiai ir gestai. Grin F. Flirtas tarp vyro ir moters yra labai populiarus. Kai kuriems tai yra duota gamtos, įgimta, bet daugumai flirto reikia mokytis. Kas yra flirtas? Tai kūno kalba – žodžių ir gestų rinkinys, kuriais mes norime atkreipti į save kito žmogaus dėmesį. Žodžių prasmė gali būti aiški ar paslėpta, tuo tarpu gestai dažniausiai būna lengviau suprantami. Flirtuoti – įdomu, flirtuoti – smagu, flirtuoti – natūralu, o pagaliau ir žmogiška.

   Kodėl reikia žmogui atleisti?! Atleidimas – sudėtinga sąvoka. Kiekvienas gali turėti asmeninę nuomonę apie jo apibrėžimą ir reikalingumą. Šiame straipsnyje į tai pažvelgsime daugiau-mažiau filosofiškai bei pasaulietiškai. Ar kada nors galvojote apie tai, kodėl vienas žmogus atleidžia kitam net tada, kai, atrodytų, jog atleisti buvo neįmanoma? Kalbėsiu apie atvejį, kai mums artimo žmogus elgesys ar poelgis patenka už mūsų žmogiškumo ir moralinių vertybių supratimo ribų.

   Konfliktas nūdienai, kaip bebūtų gaila, nėra retenybė, o greičiau taisyklė. Sutikite, kam neteko atsidurti konfliktinėje situacijoje darbe, namuose ar kur nors kitur? Beveik kiekvienas žmogus savo gyvenime bent kartą yra atsidūręs tokioje padėtyje. Tiesą sakant, konfliktas nieko gero neduoda, todėl reikėtų kaip galima jį greičiau išspręsti, nors ne visi žino kaip tai padaryti. Šiuo atveju Jums padės keli paprasti patarimai. Pradžiai reikėtų išsiaiškinti, kas tai yra konfliktas.

   Kartais mums būna sunku kovoti su savo emocijomis. Dar sunkiau tai daryti su savo partnerio emocijomis. Susidoroti su emocijomis – tikras menas, kurio reikia mokytis. Tam, kad padėtume vienas kitam kontroliuoti emocijas, reikia suprasti ir išmokti ramiai reaguoti į tai, jog kito žmogaus jausmai ne visada yra asmeniškai susiję su jumis. Stiprių emocijų šaltiniu gali būti reikalai, darbas, sveikata, draugai, giminaičiai. Jeigu jūs visus šiuos, kitą žmogų lydinčius, veiksnius priimsite asmeniškai, jums nepavyks išlaikyti objektyvių santykių su savo partneriu.

   Daugumai iš mūsų yra žinomas toks nemalonus jausmas kaip pavydas. Pavydėti galima ne tik kito vyro ar kitos moters, bet ir daiktų, pinigų ir netgi jausmų, kuriuos patiria kitas žmogus. Pavydo tipas ir jo išraiškos formos yra ne taip svarbūs lyginant su pavydo atsiradimo priežastimi, kuri dažniausiai būna – pasitikėjimo trūkumas. Įprastai šis jausmas siejasi su nepasitikėjimu savimi bei žemu savęs vertinimu. Jeigu jums yra būdingas pavydo jausmas, rinkitės: jūs galite šį jausmą nuslėpti, išreikšti jį kitokia forma arba tiesiog jo atsikratyti.

   Pogimdyvinis moters etapas – tai nepaprastas etapas. Ryšium su vaiko gimimu, ženkliai keičiasi moters psichologija. Šiame etape atsiranda tokie veiksniai kaip motiniško instinkto atsiradimas, vyksta iš naujo gyvenimo vertybių apmąstymas, padidėja atsakomybės jausmas. Moteriai atsiranda poreikis pakeisti savo gyvenimą naujai. Ir labai svarbu, besiruošiant gimdymui, arba, jau po gimdymo, rasti tinkamą suderinamumą tarp kūdikio, savo asmeninių interesų bei savo šeimos gyvenimo.

   Darbo kolektyvas apjungia įvairius žmones, kurie ne visada sugyvena taikiai. Situacija, kai kolektyve atsiranda žmogus, kuris įvairiais užgauliojimais provokuoja kitus kolegas arba pasirenka vieną auką ir visais būdais stengiasi ją išvesti iš kantrybės, gana gerai pažįstama. Kaip elgtis, jeigu tapote provokatoriaus taikiniu?
Interviu portalui karjerairsveikata.lt
Kokios gali būti provokacijų darbe formos? Prašome pavardinti, pakomentuoti.
Provokacijos formų yra daug ir įvairių: nuo labai neaiškių, subtilių, kai žmogus gali nė neįtarti, kad yra provokuojamas, iki situacijų, kurių metu jis gali patirti ne tik psichologinį, bet ir materialinį ar fizinį smurtą.

   Kaip pamilti save ir gyventi harmonijoje su savimi? Kam iš mūsų nesinorėtų atsibusti jaučiantis laisvam, laimingam, su meile sau ir supančiam pasauliui? Ar nesinorėtų gėrėtis savimi ir visais džiaugsmais, kuriuos suteikia beribis, daug malonumų turintis gyvenimas? Taip, būtent gėrėtis tuo, kad tu – vienintelis ir nepakartojamas Dievo kūrinys, kuris vertas tik paties geriausio. Keiskis pats, pamilk save ir tave supantis pasaulis pasikeis. Panašius žodžius esame girdėję ne kartą.

   Ar įmanoma tiksliai, konkrečiai ir tvirtai atsakyti į šį klausimą? Mano įsitikinimu, jeigu tai būtų įmanoma, prieš pradėdamos kurti bendrą ateitį santuokoje, visos poros kreiptųsi pas specialistus, kad jie nustatytų ar jų pora tikrai ilgai bus laiminga. Kokius kriterijus reikia įvertinti? Kokios vertybės turi sutapti? Kokio temperamento turėtų būti žmona? O kaip su vyro žalingais įpročiais, priklausomybėmis? Koks sutuoktinių požiūris į vaikus? Iškyla ir daugiau panašių klausimų.

   Neverta slėpti tai, kad visi mes linkę šiek tiek pavydėti kitiems žmonėms - tai draugės vyras yra geresnis, tai daugiau pinigų kiti žmonės turi ir pan. Bet svarbiausia, laimingų žmonių paslaptis yra ta, kad nepaisant nieko, jie žino kaip būti laimingais ir kaip rasti priežasčių optimizmui net ir sudėtingiausiomis gyvenimo sąlygomis. Galbūt jūs manote, jog to neįmanoma išmokti? Veltui taip galvojate, svarbiausia - norėti būti laimingais bet kokia kaina ! Atsikratykite baimių, nes baimės tai iš tiesų tik vaizduotės vaisius Ar jūs sutinkate su šiuo teiginiu? Neskubėkite daryti išvadas – kruopščiai pagalvokite.

   Enciklopedijoje konsultavimo (lot. Consultatio - pasitarimas) sąvoka apibrėžiama kaip žinovo, specialisto patarimas. Panašiai žodį “konsultavimas” aiškina ir bendrieji angliški aiškinamieji žodynai: konsultavimas - profesionalaus ar ekspertinio patarimo suteikimas. Konsultavimas klientui padeda analizuoti situaciją; nustatyti problemas ir jų sprendimų galimybes; įgauti žinių; stiprinti įžvalgumą; vystyti, organizuoti ir nukreipti savo pačių žinias; įgauti specifinių žinių; priimti racionalius ir atsakingus sprendimus.

   Jei jaučiate, kad reikalinga psichologo pagalba, neišsigąskite to: tai nereiškia, kad jūs išprotėjote ir, kad kiti rodys pirštais, ir manys, kad jūs - "kitoks". Turbūt kiekvienas suaugęs žmogus gali prisiminti situaciją (ir ne vieną), kai patyrė tokią stiprią vidinę įtampą, kad nustojo kovoti savarankiškai ir būtent tada atsirado minčių, jog reikalinga psichologo pagalba. Mes ramiai priimame tai, kad vaikui gali būti reikalinga psichologinė pagalba ir palaikymas: mūsų supratime vaikas silpnas ir beginklis.